Kokio lygio yra "Kumon Japanese J" mokomoji medžiaga?
"Kumon Japanese J" atitinka pirmuosius vidurinės mokyklos metus.
Kumon turi grupę "J draugai", skirtą mokiniams, baigusiems J medžiagą, ir ši medžiaga yra svarbus etapas. Be to, jei šią medžiagą baigėte pirmaisiais gimnazijos metais, galite gauti trofėjų kaip "Labai pažengęs mokinys".
Kokia medžiaga yra "Kumon Japanese J"?
Nuo "Kumon japonų kalbos A" iki "Kumon japonų kalbos I" kiekviena medžiaga buvo suskirstyta į I ir II, o norint pereiti vieną abėcėlės raidę, reikėjo atlikti 400 spaudinių; nuo "Kumon japonų kalbos J" nebėra atskirų I ir II medžiagų, o kiekvieną abėcėlę sudaro 200 spaudinių.
Dabar patikrinkime oficialią informaciją apie "Kumon J" medžiagą.
Jos sudaro tvirtą pagrindą naujam mokymosi etapui: "Kritinis skaitymas, pagrįstas medžiagos studijavimu". Įgyjamas gebėjimas tiksliai suvokti autoriaus (kritiko) požiūrį ir sritis, susijusias su šaltinio tekstu. Ugdyti gebėjimą apibendrinti argumentus ir kt., taip pat tiksliai cituoti šaltinio tekstus.
I medžiaga iki šių dienų tekstų buvo parašyta šiuolaikine japonų kalba, o J medžiagoje yra medžiagos iš senųjų japonų tekstų. Tačiau aiškinimuose mažiau dėmesio skiriama senovinių tekstų žodynui ir gramatikai, o daugiau - kritinio skaitymo įgūdžiams ugdyti, senovinį tekstą laikant "materialiu tekstu".
J medžiagoje yra daug elementų, kurie laikomi netikėtais.
Svarbiausia tema yra ta, kad tekstų žanras pasikeitė iš šiuolaikinio į kobun.
Nors kobun yra ta pati japonų kalba, kaip ir šiuolaikinė japonų kalba, tačiau tai nėra toks tekstas, kurį gali skaityti kiekvienas, mokantis skaityti japoniškai. Kad ir kaip mėgstate skaityti, vargu ar galėsite perskaityti originalius "Pasakos apie Gendži" ar "Pagalvės knygos" tekstus. Nors žodžių reikšmės ir numanomos žinios yra šiuolaikinio pasaulio tęsinys, yra gana didelių skirtumų. Jei kada nors įsiminėte žodžius iš senovinių tekstų, supratote, kad tai visiškai kitokia kalba.
J tekstų tekstai yra kitokie ir sudėtingesni nei I tekstų tekstai.
Taip pat svarbu pažymėti, kad nėra dalies, kurioje turėtumėte įsiminti senovinius žodžius.
Daugeliu atvejų Kumon pirmą kartą rimtai perskaito kobuną, kai vaikai, besimokantys J tekstų, skaito rimtąją medžiagą. Mokantis naujos kalbos, nesvarbu, ar tai būtų anglų, ar japonų, įprasta pradėti nuo paprastų žodžių ir sakinių ir palaipsniui didinti sudėtingumo lygį. Tačiau užuot pradėjus nuo mažiau sudėtingų ištraukų, J vadovėlyje laikomasi požiūrio, kad šiuolaikiniai vertimai pateikiami kartu su kobun.
Kai kurie mano, kad tai labiau būdinga kobun studijoms nei kobun. Tiesa, kad tik nedaugelis mokinių pradeda mokytis kobun nuo žodžių įsiminimo. Tačiau mokyklinėse pamokose dažnai laikomasi požiūrio, kad kiekvienas sakinys turi būti išverstas į šiuolaikinę kalbą. Verčiant aiškinamas žodynas ir gramatika, o skaitymo supratimas ir žinių įgijimas po truputį progresuoja. Kadangi tai nėra visiškai skirtingos kalbos, galima sakyti, kad mokymasis faktiškai skaitant yra ortodoksinis mokymosi metodas.
Kumon žengia dar vieną žingsnį pirmyn, nagrinėdamas kelias ankstyvosios medžiagos pastraipas. Labai sunku suteikti vaikams galimybę perskaityti daug senovinių tekstų, be to, skirtingai nei šiuolaikinėmis knygomis, vargu ar jie susidomės šia sritimi, tačiau "Kumon J" medžiagoje galima perskaityti visą eilę garsių senovinių tekstų. Toks senovinių tekstų skaitymo kiekis yra pagrindinis Kumon senovinių tekstų bruožas.
Kumon mokiniai nuo pat studijų pradžios skaito daug senovinių tekstų.
Taigi kodėl Kumon Kokumon sistemoje nuo pat senovinės japonų kalbos mokymosi pradžios galima nagrinėti daugybę tekstų? Priežastis slypi iki I medžiagos išugdytuose skaitymo suvokimo įgūdžiuose.
Be žodyno ir gramatikos skirtumų, yra dar viena didelė kliūtis, trukdanti skaityti senovinius tekstus. Tai kultūriniai skirtumai. Net jei ir pavyktų suprasti teksto prasmę, aplinka, kurioje gyveno žmonės, ir aplinkybės, kuriomis jie gyveno prieš tūkstantį metų, visiškai skiriasi nuo tų, kuriomis gyveno prieš tūkstantį metų. Amžiuje, kai su žmonėmis visame pasaulyje galime susisiekti mobiliaisiais telefonais, niekaip negalime lengvai suprasti žmonių, kurie savo jausmus perteikia waka poezija.
Todėl paprastai daugiau energijos reikia skirti kultūriniam kontekstui suprasti nei pačiam tekstui skaityti. Daugeliu atvejų net per pamokas mokykloje daugiau laiko bus skiriama fonui, o ne paties teksto prasmei. Daugelis žmonių yra patyrę, kad valandos pamoka gali baigtis vos perskaičius vieną teksto puslapį.
Tačiau tie, kurie iki šiol studijavo "Kumon" medžiagą, prie tokių skirtumų jau priprato. Nors patys senoviniai tekstai iki šiol niekada nepasirodė "Kumon" medžiagoje, jūsų vaikas vis dėlto nuėjo tokį kelią skaitydamas tekstus, kurių skaitymas kiekvienoje srityje, pavyzdžiui, mokslo ir literatūros, pasižymi unikaliu "sunkumu".
Taigi senovinių tekstų skaitymo "sunkumas", skirtingų sluoksnių žmonių parašytų tekstų skaitymo veiksmas yra tai, kas iki šiol jau buvo plačiai nagrinėjama mokomojoje medžiagoje. Taigi ne tai, kad tai "lengva", bet tai, kad šiuos tekstus skaitome ir suprantame sunkiai, jau esame darę anksčiau.
Žinokite apie netikėtumą J medžiagoje ir būkite tam pasiruošę
Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, tėvai turėtų laikytis tokios nuostatos: nekelti daugiau triukšmo nei reikia dėl to, kad jie pradėjo dirbti su senaisiais tekstais.
Tėvų požiūriu, juos nustebins tai, kad staiga atsirado senoviniai tekstai. Kai staiga pateikiamas didelis kiekis tekstų, kai nereikia įsiminti žodyno ir gramatikos, net tėvai iš šeimų, kurios tęsė "Kumon" mokymąsi iki "J" mokymo medžiagos, gali būti stebėtinai sutrikę. Kai kuriems tėvams gali kilti pagunda duoti papildomos "Kumon" medžiagos, manydami, kad staiga gali būti per daug darbo, o kai kurie gali net suabejoti pačia "Kumon" japonų kalba.
Tai ypač aktualu, jei tėvai galvoja apie stojamąjį egzaminą. Juk į gimnazijos ir vidurinės mokyklos egzaminus iš esmės neįtraukiama senoji japonų kalba. Taip pat neginčijama, kad senovės ir kinų literatūra yra sritis, turinti nedaug galimybių būti panaudota kitose situacijose nei egzaminai. Kad ir kaip tai darytumėte, tėvai bus mažiau motyvuoti nei tada, kai daugiausia dėmesio skyrė šiuolaikiniams tekstams. Jiems bus lengva pereiti prie kitos mokymosi medžiagos, kai jie nebeskuba judėti pirmyn.
Tačiau iki šiol buvo aiškinta, kad vaikai nėra tokie panašūs, kaip mano tėvai. Vaikams, išsiugdžiusiems toleranciją įvairiems tekstams, gali būti sunku skaityti senovinius tekstus, tačiau pats sunkumas nėra nežinoma teritorija.
O senovės ir kinų literatūra yra vienas mažiausiai apsunkinančių dalykų per stojamuosius egzaminus į universitetus. Tai gali būti keblūs dalykai, jei juos nuvertinate dėl to, kad jie japoniški, arba jei nesate geri jų žinovai, bet kai prie jų priprasite, galėsite juos panaudoti kaip ginklą ankstyvuoju etapu. Egzaminų metu dažnai reikalaujama išmanyti ir suprasti tekstus, o gebėjimo mąstyti ir taikyti save kobun dalyke dažnai nereikalaujama. Kumone visuose dalykuose pabrėžiami pagrindai, todėl šis dalykas puikiai tinka.
J medžiagoje nagrinėjami senoviniai tekstai, tačiau vaikas yra įgijęs gebėjimą su jais susidoroti. Tai pripažindami, tėvai turėtų stebėti savo vaikų pastangas, kad jie nesukeltų abejonių.